PRADŽIA TEISINĖ INFORMACIJA Teisės aktai

Tvarkos

TEISĖS AKTAI

 

 

 

 

ŠVEICARIJOS PAGRINDINĖS  MOKYKLOS MOKINIŲ,  PAVEŽAMŲ Į MOKYKLĄ UAB „JONAVOS AUTOBUSAI“ TRANSPORTU,  TVARKA

1. Šveicarijos pagrindinės mokyklos mokinių pavežimo į mokyklą tvarka reglamentuoja Šveicarijos pagrindinės  mokyklos  mokinių pavėžėjimo organizavimą bei važiavimo išlaidų kompensavimą kaime gyvenantiems mokyklos mokiniams, darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ir atgal iki 30 km, mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu (vietinio) priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusais.

2. Mokinių vežiojimo paslaugomis naudotis turi teisę tie mokiniai, kurie gyvena toliau nei trys kilometrai nuo mokyklos.

3. Mokiniai  pavežami UAB ,,Jonavos autobusai“ transportu.

4. Autobusų maršrutai yra apibrėžti, nustatytos stotelės bei važiavimo grafikai.

5. Mokiniai vežami kasdien mokymosi laikotarpiu.

6. Vežiojimo paslauga besinaudojantys mokiniai privalo turėti mokinio pažymėjimą, kuriame nurodyta važiavimo maršrutas.

7. Vežiojimo paslauga besinaudojantys mokiniai pavežami nemokamai (su vežėjais atsiskaito steigėjas įstatymų nustatyta tvarka).

8. UAB „Jonavos autobusai“ transportu pavežamiems mokiniams išduodami  nemokami bilietai.

9. Pavežamų mokinių apskaitą mokykloje bei reikalingos dokumentacijos tvarkymą vykdo direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

9.1. sudaro pavežamų mokinių sąrašus ir pateikia juos Švietimo ir kultūros skyriui;

9.2. organizuoja  mokiniams saugaus elgesio instruktažus;

9.3. teikia paraišką steigėjui dėl bilietų įsigijimo;

9.4. atsako už paraiškų teisingumą, laiku atsiima gautus bilietus;

9.5. antspauduotus bilietus registruoja pagal numerius ir išdalina mokiniams (pasirašytinai);

9.6. apie nemokamai važinėjančių mokinių pasikeitimus operatyviai praneša rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui bei vežėjui.

10. Mokininiu išvykus iš mokyklos bilietas grąžinamas vežėjui (suderinus su Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi). Grąžinant bilietą ar prašant papildomo bilieto kartu pateikiamas ir paaiškinamasis raštas.

 

 

 

 

JONAVOS  RAJONO ŠVEICARIJOS PAGRINDINĖS  MOKYKLINIO AUTOBUSO NAUDOJIMO TVARKA

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši tvarka reglamentuoja Šveicarijos pagrindinės mokyklos patikėjimo teise valdomo bei valstybei nuosavybės teise priklausančio ir mokyklai naudotis perduoto mokyklinio  autobuso  „Mersedes-Benz Sprinter 311CDI“ naudojimą.

2.  Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai:

2.1. mokyklinis autobusas − valstybei nuosavybės teise priklausantis ir švietimo įstaigai naudotis perduotas geltonai dažytas, skiriamaisiais ženklais paženklintas, mokiniams vežti skirtas autobusas;

2.2. saviraiškos renginiai – dalykinės olimpiados, sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, turizmo, gamtos, techninės kūrybos ir kitų būrelių bei kiti popamokiniai renginiai, skirti meniniams, kalbiniams, sportiniams, moksliniams, technologiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti;

2.3. pažintinė veikla – viena iš neformaliojo vaikų švietimo formų, skirta skatinti vaikų ir jaunimo tautinį, pilietinį ir kultūrinį ugdymą, lankant sockultūrinę ir meninę vertę turinčius objektus;

2.4. profesinis konsultavimas – mokinių supažindinimas su profesijomis ir mokymo įstaigomis.

II.  AUTOBUSO NAUDOJIMAS

 

3. Mokyklinis autobusas naudojamas:

3.1. mokinius, gyvenantiems toliau kaip 3  kilometrai  nuo mokyklos, pavežti į mokyklą ir atgal į namus pagal savivaldybės administracijos direktoriaus  patvirtintą maršrutą;

3.2.  vežti mokinius į (iš) respublikinius, regioninius  saviraiškos renginius;

3.3. vežti mokinius į (iš) rajoninius saviraiškos renginius;

3.4. vežti mokinius į (iš) profesinio orientavimo, sporto ir pažintinės veiklos renginius;

3.5. esant būtinumui vežti pedagogus į (iš) kvalifikacinius renginius, vykstančius rajone ir už jo ribų;

3.6. pervežti knygas, prekes, ūkio reikmes ir kt.;

3.7. vykti į bendruomenės narių ir jų artimiausių šeimos narių laidotuves;

3.8. išimties tvarka važiuoti ir kitais mokyklos direktoriaus įsakymu nurodytais maršrutais.

4. Mokyklinis autobusas  gali būti naudojamas ir kitoms reikmėms, apmokant kuro išlaidas ir iš kitų lėšų (fondų, tėvų, privačių asmenų ir pan.).

 

III.  AUTOBUSO  SAUGOJIMAS

 

5. Autobusas saugomas saugojimo aikštelėje.

6. Vairuotojui autobuse draudžiama palikti techninį pasą, kelionės lapą, draudimo liudijimą. Paliekant mokyklinį  autobusą, privaloma uždaryti langus, užrakinti duris, įjungti signalizaciją.

 

IV.  KELIONĖS  LAPŲ PILDYMAS

 

7. Autobuso maršrutai parengiami taip, kad sudarytų galimybę mokiniams kuo greičiau ir saugiau atvykti į mokyklą ir sugrįžti iš jos į namus ugdymo procesui pasibaigus.

8. Autobuso maršrutus, moksleivių, pavėžėjamų mokykliniu autobusu, sąrašus sudaro pavaduotoja ugdymui. Vežiojimo kontrolę vykdo direktorius.

9. Ekskursijos, išvykos mokykliniuautobusu įforminamos įsakymu.

10. Mokyklinio autobuso ridos ir kuro sunaudojimo apskaita tvarkoma vadovaujantis įrašais kelionės lapuose.

11. Vairuotojas pildo kelionės lapus.

12. Ūkvedėpatikrina kelionės lapo užpildymo teisingumą bei degalų sunaudojimą (pagal normą).

13. Degalų normų ir automobilių ridos limitų viršijimo išlaidas, nustačius pereikvojimo priežastis, atsiradusias dėl vairuotojo kaltės, apmoka vairuotojas.

 

VI.  BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

14. Už mokyklinio  autobuso  techninę būklę atsakingas vairuotojas.

15. Už autobuso  kasdieninę priežiūrą ir periodinius techninius aptarnavimus atsakingas autobuso vairuotojas.

16.  Transporto priemonės remonto klausimus sprendžia ūkvedys, suderinęs su mokyklos direktoriumi.

17. Susidėvėjusios atsarginės dalys, bei atsarginės dalys įdėtos remonto įmonėse nurašomos bendra tvarka.

 

 

JONAVOS RAJONO ŠVEICARIJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS VAIKO GEROVĖS KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokyklos vaiko gerovės komisijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) reglamentuoja Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos vaiko gerovės komisijos veiklos paskirtį, principus, sudarymą, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką.

2. Komisijos veiklos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo 2011-04-12-V-579(3).

3. Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos vaiko gerovės komisijos (toliau – Komisija) paskirtis – organizuoti ir koordinuoti prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlikti mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlikti kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.

4. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (Žin., 2011, Nr. 45-2121) ir  šiuo Reglamentu..

 

II. KOMISIJOS SUDARYMAS

 

5. Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių skiria, Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos direktorė.

6. Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinėje mokykloje Komisija sudaroma iš 5 narių

 

III. KOMISIJOS FUNKCIJOS IR TEISĖS

 

7. Komisija atlieka šias funkcijas:

7.1. remdamasi turima mokykloje atliktų tyrimų, mokyklos vidaus ir išorės vertinimo medžiaga ir duomenimis, vertina mokyklos ugdymosi aplinką, vaikų saugumą, analizuoja vaikų ugdymosi poreikius, problemas ir jų priežastis, nustato švietimo pagalbos priemonių prioritetus, kryptis, teikimo formą;

7.2. rūpinasi, kad kuo anksčiau būtų aptinkami pavojai, susiję su vaikų saugumu mokykloje, saugios ugdymosi aplinkos mokykloje kūrimu;

7.3. nagrinėja mokinių lankomumo problemas;

7.4. analizuoja elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus, sutartų tikslų dėl vaiko elgsenos gerinimo pasiekimo rezultatus, teikia rekomendacijų mokytojams dėl ugdymo metodų ir darbo organizavimo su vaikais, kurių elgesys yra nepageidaujamas;

7.5. spręsdama konkretaus vaiko problemas renka informaciją iš mokytojų, klasės auklėtojų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų (globėjų, rūpintojų), vaiko, atsižvelgia į aplinkos ir mokyklos mikroklimato veiksnius, su kuriais susiduria vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikai iš socialinę atskirtį patiriančių, rizikos grupės, ekonominių sunkumų turinčių, išvykusių į užsienį šeimų, planuoja, kaip ir kas bus daroma, kokia švietimo ar kita pagalba bus teikiama, kas ir už ką bus atsakingas;

7.6. analizuoja teikiamos švietimo pagalbos mokiniui veiksmingumą, prireikus koreguoja švietimo pagalbos priemonių teikimą;

7.7. analizuoja vaikų tarpusavio santykių, pedagogų ir vaikų santykių problemas ir teikia siūlymų pedagogams dėl šių santykių gerinimo;

7.8. teikia siūlymus mokyklos direktorei dėl socialinės paramos (maitinimo, aprūpinimo mokinio reikmenimis, ir kt.) mokiniams teikimo, mokinių vežimo į mokyklą ir iš jos;

7.9. atlieka vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), pirminį įvertinimą ir teikia siūlymų mokyklos vadovui dėl specialiojo ugdymo šiems vaikams skyrimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

7.10. teikia rekomendacijų pedagogams, tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl specialiojo ugdymo būdų, metodų, trukmės pritaikymo, techninės pagalbos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo, organizuoja ir koordinuoja ugdymo programų pritaikymą, tvarko specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų apskaitą mokykloje;

7.11. siūlo tėvams (globėjams, rūpintojams) vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius įvertinti Jonavos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje;

7.12. siūlo mokykloje įgyvendinti gyvenimo įgūdžių, prevencijos, sveikatos stiprinimo, užimtumo priemones ir programas;

7.13. konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) vaikų ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais aktualiais klausimais;

7.14. įvykus krizei mokykloje, t. y. netikėtam ir/ar pavojingam įvykiui, sutrikdančiam įprastą mokyklos bendruomenės ar atskirų jos narių veiklą, emociškai sukrečiančiam visą ar didesnę mokyklos bendruomenės dalį, organizuoja krizės valdymo priemones:

7.14.1. įvertina krizės aplinkybes ir parengia krizės valdymo mokykloje planą;

7.14.2. parengia informaciją apie krizę mokyklos bendruomenei ir / ar žiniasklaidai;

7.14.3. apie situaciją informuoja mokyklos bendruomenę, mokyklos steigėją, prireikus – teritorinę policijos įstaigą, vaiko teisių apsaugos tarnybą;

7.14.4. įvertina mokyklos bendruomenės grupes ar asmenis, kuriems reikalinga švietimo pagalba ir organizuoja jos teikimą: konsultuoja mokyklos bendruomenės narius individualiai ar grupėmis, rengia pokalbius su mokiniais, esant būtinybei – kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinos pagalbos suteikimo, pedagoginės psichologinės tarnybos krizių valdymo komandą, kitas įstaigas, galinčias suteikti reikiamą pagalbą;

7.15. bendradarbiauja su mokyklos savivaldos (Mokyklos taryba, mokytojų taryba, mokinių komitetu), suinteresuotomis institucijomis ar asmenimis vaiko gerovės klausimais;

7.16. inicijuoja mokykloje dirbančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimą vaikų gerovės užtikrinimo srityje;

8. Komisija turi teisę į posėdžius ar pasitarimus kviesti kitus suinteresuotus asmenis ar institucijų atstovus (vaiko teisių apsaugos, socialinę pagalbą teikiančių tarnybų, teritorinės policijos, sveikatos priežiūros įstaigų atstovus, atskirų dalykų mokytojus, klasių vadovus (kuratorius), vaikus ir kt.).

 

 

 

IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

 

9. Komisija yra nuolat veikianti.

10. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai ir pasitarimai.

11. Komisijos posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Pasitarimai organizuojami pagal poreikį (bendrai situacijai mokykloje aptarti, atskiriems atvejams nagrinėti, skubių veiksmų ir sprendimų reikalaujančiais atvejais ir kt.).

12. Komisijos posėdžius kviečia, jų vietą ir laiką nustato, jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jo pavaduotojas arba kitas Mokyklos vadovo įgaliotas Komisijos narys.

13. Komisijos pirmininkas:

13.1. vadovauja Komisijos darbui ir atsako už jai pavestų funkcijų atlikimą;

13.2. pasirašo Komisijos sprendimus, kitus su Komisijos veikla susijusius dokumentus;

13.3. atstovauja Komisijai savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose svarstant vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo klausimus arba paveda atstovauti kitam Komisijos nariui;

13.4. atstovauja Komisijai suinteresuotose institucijose svarstant vaiko gerovės klausimus arba paveda atstovauti kitam Komisijos nariui;

13.5. paveda Komisijos nariams pagal jų kompetenciją surinkti informaciją, būtiną svarstomam klausimui nagrinėti.

14. Komisijos sekretorius:

14.1. rengia Komisijos posėdžių medžiagą;

14.2. suderinęs su Komisijos pirmininku, organizuoja Komisijos posėdžius;

14.3. renka ir apibendrina gautą informaciją, kurios reikia Komisijos veiklai vykdyti;

14.4. tvarko kitus dokumentus, susijusius su Komisijos posėdžių organizavimu;

14.5. vykdo kitus Komisijos pirmininko pavedimus Komisijos posėdžio rengimo klausimais.

15. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

16. Svarstant konkretaus vaiko problemas, į Komisijos posėdį ar pasitarimą kviečiami vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) ir /ar vaikas.

17. Komisijos pirmininko sprendimu į posėdį ar pasitarimą pakviesti ne Komisijos nariai gali dalyvauti svarstant tą posėdžio klausimą, į kurį yra pakviesti.

18. Komisijos posėdžio ar pasitarimo metu išklausoma Komisijos narių, vaiko, vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonė, kitų posėdyje ar pasitarime dalyvaujančių kviestinių asmenų nuomonė ir pateikta informacija svarstomu klausimu.

19. Komisijos posėdžiai ir pasitarimai neprotokoluojami, užfiksuojamas tik nutarimas.

20. Komisijos pirmininkas teikia Komisijos veiklos ataskaitą Mokytojų tarybai vieną kartą per mokslo metus.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Komisijos veiklos dokumentai (susirašinėjimo medžiaga, kiti dokumentai) saugomi ir tvarkomi Mokykloje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

 

 

 

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Specialiosios pedagoginės pagalbos (toliau – Pagalba) teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja specialiosios pedagoginės pagalbos (toliau – Pagalba) teikėjus ir gavėjus bei Pagalbos organizavimą.

2. Pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.

3. Pagalbos teikimą organizuoja ir koordinuoja savivaldybių administracijų švietimo padaliniai, pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – Tarnyba).

4. Pagalba teikiama formaliojo ir neformaliojo švietimo mokykloje (toliau – mokykla), mokinio namuose ir Tarnybose.

5. Pagalba teikiama lietuvių kalba.

6. Pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), kitais įstatymais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir Aprašu.

7. Pagalbos gavėjai – asmenys iki 16 metų, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.

8. Pagalbos teikėjai – tarnyba, mokyklos specialusis pedagogas ir logopedas.

 

II. PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

 

9. Specialiojo pedagogo etatas gali būti steigiamas:

9.1.  mokykloje, vykdančioje pradinio, pagrindinio ugdymo programas, jei joje mokosi 20–30 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kuriems reikalinga specialiojo pedagogo pagal.

10. Specialiojo pedagogo logopedo etatas, turint finansinių galimybių, gali būti steigiamas ir esant mažesniam mokinių skaičiui.

11. Pagalba teikiama, kai ją skiria Mokyklos vaiko gerovės komisija ar Tarnyba, tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu.

12. Mokyklos vaiko gerovės komisijos paskirtos Pagalbos gavėjų sąrašą, komisijos pirmininko suderintą su Tarnyba, tvirtina mokyklos direktorius.

13. Pagrindinė logopedo, specialiojo pedagogo darbo forma yra pratybos: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai).

14. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sprendimu Pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams teikiama pamokų arba ne pamokų metu.

15. Pagalba turi būti derinama su psichologine, socialine pedagogine ir specialiąja pagalba.

16. Mokyklos logopedas, specialusis pedagogas pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas vykdo bendradarbiaudamas su Tarnybos ir kitų institucijų specialistais.

17. Specialusis pedagogas logopedas, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko individualias galimybes, kartu su pedagogais sudaro ugdymo programą, lavina gebėjimus ir konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) ir pedagogus.

 

 

ŠVEICARIJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) tikslus uždavinius, principus, gavėjus, teikėjus, organizavimą ir finansavimą.

2. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), kad būtų įgyvendinta vaiko teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius mokinius, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais).

3. Socialinė pedagoginė pagalba – tai socialinio  pedagogo, klasės vadovų, mokytojų, administracijos ir kitų darbuotojų veikla, susijusi su vaikų ir mokinių socialinių pedagoginių poreikių tenkinimu, leidžianti užtikrinti vaiko privalomą švietimą, ugdymosi kokybę, didinti švietimo veiksmingumą.

4. Socialinė pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969), Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiuo Aprašu.

 

II. TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI, GAVĖJAI IR TEIKĖJAI

 

5. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tikslas – padėti įgyvendinti vaiko teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą ugdymą ir mokymąsi, sudaryti prielaidas pozityviai socializacijai ir pilietinei brandai.

6. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo uždaviniai:

6.1. padėti sėkmingai mokiniams adaptuotis mokykloje, jų gyvenimo ir mokymosi aplinkoje, tapti visuomeniniu žmogumi, asmenybe;

6.2. išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių mokiniai negali dalyvauti privalomame švietime, lankyti mokyklos ar vengia tai daryti;

6.3. sugrąžinti į mokyklą jos nelankančius mokinius, bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir institucijomis, atsakingomis už vaiko gerovę.

7. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo principai:

7.1. lygios galimybės – kiekvienam mokiniui laiduojamas socialinės pedagoginės pagalbos prieinamumas;

7.2. visuotinumas – socialinė pedagoginė pagalba teikiama visiems mokiniams, kuriems jos reikia;

7.3. kompleksiškumas – socialinė pedagoginė pagalba teikiama pagal poreikį kartu su kitomis švietimo pagalbomis;

7.4. veiksmingumas – remiamasi profesionalia vadyba, tinkamais ir laiku priimtais sprendimais;

7.5. individualumas – socialinė pedagoginė pagalba teikiama atsižvelgiant į konkretaus mokinio ar konkrečios mokyklos problemas;

7.6. konfidencialumas – neatskleidžiama konfidenciali informacija be mokinio ar jo tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

8. Socialinės pedagoginės pagalbos gavėjai yra mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai.

9. Socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai yra mokyklos, švietimo pagalbos įstaigos, kitos institucijos.

 

III. SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

 

10. Už socialinės pedagoginės pagalbos teikimą ir jos profesinę kokybę mokykloje atsako mokyklos vadovas.

11. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimą mokykloje vykdo socialinis pedagogas, klasės vadovai, mokytojai, administracija ir kiti darbuotojai.

12. Klasės vadovas teikia socialinę pedagoginę pagalbą savo vadovaujamos klasės mokiniams, o mokytojai – klasių ,kuriose dirba, mokiniams.

13. Socialinis pedagogas teikia socialinę pedagoginę pagalbą mokykloje tiems mokiniams, kuriems negali suteikti klasės vadovai, mokytojai ar kiti švietimo pagalbos specialistai.

14. Socialinis pedagogas kartu su mokytojais švietimo pagalbos specialistais, administracija koordinuoja socialinės pedagoginės pagalbos teikimą, vykdo stebėseną, teikia siūlymus administracijai dėl socialinės pedagoginės pagalbos priemonių įgyvendinimo ir jų veiksmingumo užtikrinimo.

15. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo formos:

15.1. individualus darbas – sprendžiant mokinio problemas, konsultuojant jo tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus;

15.2. darbas grupėje – gyvenimo įgūdžių ugdymas, pagalba sprendžiant problemas, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklos bendradarbiavimo skatinimas ir kita;

15.3. darbas mokyklos bendruomenėje – saugios mokymosi ir ugdymo aplinkos kūrimas, palaikymas, išteklių telkimas ir kita.

16. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo rūšys:

16.1. konsultavimas – patarimai, pasitarimai, papildoma mokomoji pagalba mokiniams, mokytojams, kitiems švietimo pagalbos specialistams, tėvams (globėjams, rūpintojams) siekiant padėti išsiaiškinti tai, kas vyksta jų gyvenime ir mokymosi aplinkoje;

16.2. tyrimai – siekiant išsiaiškinti aplinkos poveikį mokiniui, ugdymosi ir mokymosi sunkumus, kas padeda valdyti procesą, reiškinio sąlygas, patikrinti priežastinius reiškinių ryšius ir kita;

16.3. mokymas ir švietimas – skirtas padėti mokiniams išmokti kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save, aplinką, gebėti priimti sprendimus, spręsti problemas, elgtis visuomenėje priimtinais būdais, valdyti emocijas, gyvenimo įgūdžių, sveikos gyvensenos ugdymas ir kita;

16.4. prevencinės veiklos organizavimas – tikslu mažinti teisės pažeidimus, mokyklos nelankymą, laikytis vidaus tvarkos taisyklų, vykdyti alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, patyčių, savižudybių, ligų, ŽIV/AIDS, prekybos žmonėmis ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevencija;

16.5. socialinės pedagoginės pagalbos tinklo kūrimas –mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams), socialinių partnerių paieška, projektų vykdymas ir plėtra;

16.6. tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų švietimas –mokinio raidos, gyvenimo įgūdžių ugdymo, socializacijos, bendravimo ir kitais klausimais.

17. Mokykla, teikdama socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos institucijomis, kitais asmenimis.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

18. Socialinis pedagogas savo veikloje vadovaujasi Socialinio pedagogo pareigine instrukcija ir Socialinio pedagogo kvalifikaciniais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1667 (Žin., 2002, Nr. 24-896).

19. Socialinės pedagoginės pagalbos finansavimas vykdomas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų bei kitų šaltinių.

 

 

 

JONAVOS RAJONO ŠVEICARIJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS

MOKINIŲ NEMOKAMO MAITINIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šveicarijos pagrindinės mokyklos mokinių nemokamo maitinimo tvarka parengta vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1 TS – 6 ,,Dėl socialinės paramos mokiniams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

1. Socialinės paramos mokiniams teikimo tvarka aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja mokinių nemokamo maitinimo tvarką.

2. Šios tvarkos aprašo paskirtis – nustatyti mokinių teisę į socialinę paramą, socialinės paramos mokiniams rūšis, finansavimą, teikimą, administruojančių ir organizuojančių institucijų teises ir pareigas.

3. Šis tvarkos aprašas taikomas mokiniams, kurie mokosi Šveicarijos pagrindinėje mokykloje (toliau – mokykla) pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio) ugdymo programas.

4. Tvarkos apraše naudojamos sąvokos:

4.2. Mokinių sąrašas – sąrašas, kuriame nurodoma mokinio, kuris mokosi pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, nurodomas faktinės gyvenamosios vietos adresas.

4.3. Pareiškėjas – vienas iš mokinio tėvų, globėjų (rūpintojų).

4.4. Socialinės rizikos šeima – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme.

4.5. Šeima – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme.

II. SOCIALINĖS PARAMOS MOKINIAMS RŪŠYS

5. Nustatomos šios socialinės paramos mokiniams rūšys:

5.1. Mokinių nemokamas maitinimas;

6. Prioriteto tvarka savivaldybėje nustatoma mokinių nemokamo maitinimo rūšis - pietūs.

7. Šios tvarkos III skyriaus 10 punkte savivaldybės tarybos nustatytais atvejais gali būti skiriami pusryčiai.

III. MOKINIŲ TEISĖ Į SOCIALINĘ PARAMĄ

8. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą , jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų ( toliau- VRP) dydžio.

9. Ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, mokiniui iš tris ir daugiau vaikų auginančios ar neįgalių tėvų šeimos, vaikui augant socialinės rizikos šeimoje, šeimai gaunant socialinę pašalpą ir kitais mokyklos vadovo ar socialinio pedagogo rekomenduojamais atvejais ir kt.), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai.

10. Panaudojant iki 2 proc. IX skyriaus 35, punkte ir 36.1, 36.3 papunkčiuose numatytoms išlaidoms finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų, remiantis mokyklos vadovo ar socialinio pedagogo rekomenduojamais atvejais, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą mokiniams, kuriems yra paskirti nemokamas maitinimas - pietūs, skirti pusryčius.

IV. KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PARAMOS MOKINIAMS

11. Dėl mokinio nemokamo maitinimo prašymą-paraišką (prašymą) pareiškėjas gali pateikti ir Šveicarijos pagrindinės mokyklos, ar tos mokyklos, kuri organizuoja dienines vasaros poilsio stovyklas, administracijai. Šiuo atveju mokykla prašymą-paraišką (prašymą) perduoda pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, –savivaldybės, kurioje gyvena, administracijai.

12. Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą nuo mokslo metų pradžios, pareiškėjas gali kreiptis nuo tų metų liepos 1 dienos.

V. MOKINIŲ NEMOKAMO MAITINIMO KAINŲ NUSTATYMAS

13. Vienos dienos nemokamų pietų ir pusryčių produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal nustatytas mokinių amžiaus grupes.

14.Išskiriamos šios mokinių amžiaus grupės:

14.1. 1 – 4 klasių;

14.2. 5- 10 klasių.

15. Pusryčių ir pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašas sudarytas pagal mokinių amžiaus grupes.

16. Nustatomos mokinių nemokamo maitinimo kainos produktams įsigyti įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį:

16.1. 1 – 4 klasių mokinių amžiaus grupei:

161.1. pietums 2,94 procento bazinės socialinės išmokos (toliau BSI) dydžio suma (3,82 Lt);

16.1.2. pusryčiams 1,36 procento BSI dydžio suma (1,77 Lt);

16.2. 5 klasių - 10 klasių mokinių amžiaus grupei:

16..2.1. pietums 3,16 procento BSI dydžio suma (4,11 Lt);

16.2.2. pusryčiams 1,58 procento BSI dydžio suma (2,05 Lt).

17. Naujus produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžius, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu pusryčių, pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal nustatytas mokinių amžiaus grupes, nustato savivaldybės administracija.

VI. NEMOKAMO MAITINIMO MOKINIAMS SKYRIMAS

18. Sprendimas dėl nemokamo maitinimo skyrimo priimamas rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (toliau - Socialinės paramos skyriuje) arba seniūnijose priklausomai nuo pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota- pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą.

19. Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

19.1. nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos;

19.2. pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais, – nuo informacijos apie priimtą sprendimą dėl socialinės paramos mokiniams gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos.

20. Sprendimas dėl nemokamo maitinimo mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos (tuo atveju, kai socialinės paramos mokiniams prašo mokykla – nuo raštu pateiktos informacijos gavimo dienos). Per šį laikotarpį sprendimo dėl socialinės paramos mokiniams kopija pateikiama mokyklose nemokamą maitinimą administruojančioms institucijoms. Šios institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie priimtą sprendimą dėl socialinės paramos mokiniams raštu informuoja mokyklas.

21. Sprendimą dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo pasirašo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

22. Pareiškėjas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl socialinės paramos mokiniams priėmimo dienos. Jei socialinė parama mokiniui neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir sprendimo dėl socialinės paramos mokiniams apskundimo tvarka. Pareiškėjo pateikti dokumentai jam grąžinami, o socialinę paramą mokiniams skiriančioje institucijoje paliekamos šių dokumentų kopijos.

23. Nustačius, kad, per laikotarpį, kurį mokiniui teikiamas nemokamas maitinimas, pasikeitus aplinkybėms, mokinys nebetenka teisės į šią paramą arba pareiškėjas yra pateikęs neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus socialinei paramai mokiniui skirti, priimamas sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams nutraukimo ir jis pateikiamas mokyklose nemokamą maitinimą administruojančioms institucijoms ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Socialinė parama mokiniui neteikiama nuo kitos dienos po sprendimo dėl socialinės paramos mokiniams nutraukimo mokykloje gavimo.

24. Sprendimai dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VII. NEMOKAMO MAITINIMO MOKINIAMS TEIKIMAS

25. Mokiniams nemokamas maitinimas teikiamas Šveicarijos pagrindinėje mokykloje, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

26. Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai.

27. Mokiniui turinčiam teisę gauti nemokamą maitinimą neatvykus į mokyklą dėl ligos, mokinio tėvų (globėjų) prašymu ir mokyklos direktoriaus sprendimu gali būti atiduodami pietūs (pusryčiai) į namus.

28. Pakeitus mokyklą, mokiniui nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo pirmos mokymosi joje dienos, ankstesnė mokykla pateikia pažymą apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą, informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją apie tai, kad mokinys pakeitė mokyklą.

VIII. PAREIGOS IR TEISĖS ORGANIZUOJANT MOKINIŲ NEMOKAMĄ MAITINIMĄ

29. Mokyklų direktorius:

29.1. atsako už mokinių nemokamo maitinimo organizavimą, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, skiriamų mokinių nemokamam maitinimui, tikslinį panaudojimą;

29.2. atsako ir kontroliuoja už valstybės biudžeto lėšų, skirtų mokinių nemokamam maitinimui – pusryčiams, pagal šios tvarkos III skyriaus 10 punktą, tikslinį panaudojimą;

29.3. organizuoja nemokamą maitinimą pagal mokyklos parengtą mokinių nemokamo maitinimo tvarką;

29.4. socialinė pedagogė 2008 m. rugpjūčio 28 d. paskirta atsakinga už nemokamo maitinimo mokykloje organizavimą ( Nr. 1 V – 76);

29.5. kas mėnesį Socialinės paramos skyriui pateikia mokinių nemokamo maitinimo registravimo žurnalus iki sekančio mėnesio 10 dienos ir pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos teikia ketvirtinę mokinių nemokamo maitinimo ataskaitą;

29.6. jei mokiniui, augančiam socialinės rizikos šeimoje, nepaskirtas nemokamas maitinimas, raštu informuoja mokinio deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – savivaldybės, kurioje yra mokykla, administraciją) ir pateikia turimą informaciją socialinei paramai gauti.

30. Mokyklų direktoriai turi teisę:

31.1. pareikalauti iš maitinimo paslaugas teikiančios įmonės pateikti dokumentaciją, įrodančią, kad nemokamam mokinių maitinimui skirtų patiekalų gamybai sunaudotų maisto produktų įsigijimo išlaidos atitinka nustatytas maitinimo kainas;

31.2. socialinės paramos skyriuje gauti informaciją susijusią su mokinio teise į nemokamą maitinimą.

32. Socialinės paramos skyrius ir seniūnijos:

32.1. tikrina pareiškėjo pateiktą informaciją, turinčią įtakos teisei į socialinę paramą mokiniams;

32.2. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie priimtą sprendimą raštu informuoja mokyklas;

32.3. esant šios tvarkos aprašo III skyriaus 9,10 punktuose nustatytoms aplinkybėms ar kilus įtarimui, kad pateikta neteisinga informacija, tikrina šeimos gyvenimo sąlygas ir surašo buities tyrimo aktą Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais atvejais šis aktas yra vienas iš dokumentų teisei į socialinę paramą mokiniams nustatyti.

33. Socialinės paramos skyrius:

33.1. renka ir kaupia duomenis apie suteiktą socialinę paramą mokiniams, analizuoja duomenis apie remiamus mokinius ir lėšų panaudojimą mokyklose;

33.2. teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie suteiktą socialinę paramą mokiniams, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta duomenų apie suteiktą socialinę paramą mokiniams teikimo tvarka, ir, jei reikia, kitą informaciją;

33.3. gavusios informaciją apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant socialinę paramą mokiniams, ar kilus įtarimui, kad pateikta neteisinga informacija arba ji yra nuslėpta, apie tai praneša savivaldybės, kurioje priimamas sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo, administracijos direktoriui arba jo įgaliotam administracijos valstybės tarnautojui;

33.4. teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie pagrįstą valstybės biudžeto lėšų, reikalingų Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymui įgyvendinti, poreikį, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta duomenų apie valstybės biudžeto lėšų poreikį socialinei paramai mokiniams teikimo tvarka.

34. Finansų ir biudžeto skyrius:

34.1. skirsto šiam įstatymui įgyvendinti gautas valstybės ir savo biudžeto lėšas mokykloms bei įstatymų numatyta tvarka gautas kitas lėšas;

34.2. numato ir paskirsto mokykloms valstybės biudžeto lėšas mokinių nemokamam maitinimui - pusryčiams, iki 2 proc. nuo mokykloms skirtų asignavimų pietums.

IX. MOKINIŲ NEMOKAMO MAITINIMO FINANSAVIMAS

35. Mokinių nemokamas maitinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, savivaldybės biudžeto lėšų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų.

36. Mokinių nemokamo maitinimo išlaidų rūšys:

36.1. išlaidos produktams, įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį, (toliau - nemokamo maitinimo kaina). Šios išlaidos finansuojamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų;

36.2. patiekalų gamybos išlaidos (maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su mokinių nemokamo maitinimo teikimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinių paslaugų išlaidos (išskyrus šildymo, elektros energijos, karšto ir šalto vandens išlaidas, kai mokinių maitinimo paslaugas teikia privačios įmonės) ir kt.). Šios išlaidos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gautų lėšų ir neturi būti didesnės kaip 25 procentai nustatytos mokinių nemokamo maitinimo kainos;

36.3. išlaidos mokinių nemokamam maitinimui administruoti (šią paramą administruojančių institucijų darbuotojų ir mokyklų darbuotojų, atsakingų už šios paramos teikimą, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, ryšių paslaugos, pašto paslaugos ir kt.). Šios išlaidos finansuojamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams papildomai skiriant 4 procentus.

37. Einamaisiais metais nepanaudotos šio skyriaus 36.1 papunktyje nurodytoms išlaidoms apmokėti skirtos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos gali būti skiriamos papildomai apmokėti.

38. Einamaisiais metais nepanaudotos šio skyriaus 36.3 papunkčiuose nurodytoms išlaidoms apmokėti skirtos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos gali būti skiriamos papildomai apmokėti:

38.1. šio skyriaus 36.1 papunktyje nurodytoms išlaidoms;

38.2. rajono savivaldybės tarybos sprendimu išlaidoms mokinio reikmenims įsigyti.

39. Savivaldybės biudžetui skirta valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija išlaidoms už įsigytus maisto produktus ir savivaldybės biudžeto lėšos išlaidoms nemokamam mokinių maitinimui administruoti paskirstomos rajono mokykloms, vadovaujantis rajono savivaldybės tarybos biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.

40. Atsižvelgiant į nemokamai maitinamų mokinių skaičiaus pasikeitimus mokyklose bei lėšų panaudojimą per pirmą pusmetį, patvirtinti biudžeto asignavimai tikslinami rajono savivaldybės tarybos sprendimu spalio mėnesį. Tuo tikslu iki einamųjų metų rugsėjo 25 d. mokyklos rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriui (toliau - Finansų ir biudžeto skyriui) privalo pateikti duomenis apie lėšų nemokamam mokinių maitinimui trūkumą ar perteklių einamiesiems metams.

X. LĖŠŲ POREIKIO NEMOKAMAM MAITINIMUI MOKINIAMS TEIKTI NUSTATYMAS

41. Savivaldybės administracija lėšų poreikį šio tvarkos aprašo IX skyriaus 36.1 ir 36.3 papunkčiuose nurodytoms išlaidoms finansuoti nustato vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodika.

XI. PAREIŠKĖJO PAREIGOS

42. Pateikti visą teisingą informaciją, reikalingą teisei į socialinę paramą mokiniams nustatyti.

43. Informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą mokiniams.

44. Sudaryti savivaldybės administracijai galimybę tikrinti šeimos gyvenimo sąlygas ir surašyti buities tyrimo aktą.

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Pareiškėjas, nuslėpęs ar pateikęs neteisingus duomenis, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti, ir dėl to neteisėtai ją gavęs, privalo šią paramą suteikusiai institucijai grąžinti neteisėtai gautos socialinės paramos mokiniams dydžio pinigines lėšas. Neteisėtai gautos ir negrąžintos socialinės paramos mokiniams dydžio piniginės lėšos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Mokyklos direktorė iki 2010 m. vasario 1 dienos patvirtina mokinių nemokamo maitinimo tvarką mokykloje.

47. Ginčai dėl savivaldybės institucijų priimtų sprendimų dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

 

ŠVEICARIJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽINTINĖS VEIKLOS LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šveicarijos pagrindinės mokyklos mokinių pažintinės veiklos lėšų naudojimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK – 1934 „Dėl mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 105-4319)

2. Ši Tvarka reglamentuoja užtikrinti tikslingą ir racionalų lėšų, skirtų pažintinei veiklai, panaudojimą.

3. Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų dydį nustato Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339).

4. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:

Pažintinė veikla – viena iš neformaliojo vaikų švietimo formų, skirta skatinti vaikų ir jaunimo tautinį, pilietinį ir kultūrinį ugdymą.

Pažintinis objektas – turintis sociokultūrinę ar meninę vertę objektas.

Mokyklos pažintinės veiklos lėšos – konkrečios mokyklos mokinio krepšelio pažintinei veiklai skirtų lėšų dalis.

II. PAŽINTINĖS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

5. Pažintinės veiklos tikslas – padėti suvokti savo tautos istorijos, kultūros, gamtos savitumą, puoselėti ir išlaikyti tautinę savimonę.

6. Organizuojant pažintinę veiklą, keliami šie uždaviniai:

6.1. ugdyti kompetencijas, padėsiančias vaikui formuotis ir išlaikyti tautinę savimonę;

6.2. skatinti naujas pažinimo formas ir metodus;

6.3. skatinti pažinti savo gyvenamąją vietovę, regioną, šalį.

7. Organizuojant pažintinę veiklą, laikomasi šių principų:

7.1. aktualumo – veikla atitinka pažintinį objektą lankančių vaikų kultūrinę ir socialinę patirtį;

7.2. demokratiškumo – mokyklos bendruomenė identifikuoja poreikius ir nustato prioritetus.

7.3. prieinamumo – veikla prieinama visiems vaikams nepriklausomai nuo jų mokymosi galimybių pasiekimų ir socialinės padėties;

7.4. visuotinumo – lėšos pažintinei veiklai yra skiriamos kiekvienam vaikui, besimokančiam pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

III. PAŽINTINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR LĖŠŲ PANAUDOJIMAS

8. Pažintinė veikla organizuojama išnaudojant teritorijos, kurioje yra mokykla, teikiamas galimybes, palaipsniui pereinant prie savivaldybės, apskrities ar šalies pažintinių objektų.

9. Lėšos, skirtos mokinių pažintinei veiklai, naudojamos apmokėti už:

9.1. mokinių dalyvavimą kitų švietimo teikėjų organizuojamose pažintinėse edukacinėse programose ir projektuose;

9. 2. bilietus į pažintinius objektus;

9. 3. mokinių ir juos lydinčių asmenų kelionės (transporto) į pažintinius objektus išlaidas;

9.4. gido paslaugas;

10. Rekomenduojami tokie pažintiniai objektai kaip muziejai, istorijos, gamtos, geografijos, kultūros paminklai ir šios veiklos formos: ekskursijos, išvykos, kraštotyrinė veikla, vaikų turizmo renginiai pažintiniais tikslais ir pan.

11. Lėšų negalima naudoti:

11.1. kelionių į užsienį ir su jomis susijusioms išlaidoms apmokėti;

11.2. mokytojo darbo apmokėjimui už organizuojamą pažintinę veiklą;

11.3. mokinių išvykų į olimpiadas, konkursus, sporto varžybas ir pan. apmokėjimui;

11.4. pramoginių renginių lankymo ir organizavimo išlaidoms apmokėti;

11.5. projektų, programų parengimo išlaidoms apmokėti;

11.6. mokinių poilsio organizavimui.

12. Mokyklos vadovas, suderinęs su steigėju, pažintinei veiklai gali panaudoti ir kitas sutaupytas mokinio krepšelio lėšas.

13. Siekdama pažintinės veiklos kokybės, veiksmingumo didinimo, paslaugų savikainos mažinimo, mokykla sudaro bendradarbiavimo sutartis dėl pažintinės veiklos organizavimo su neformaliojo švietimo, kultūros ir kitomis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Pažintinei veiklai finansuoti gali būti naudojamos rėmėjų, tėvų ir kitos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

JONAVOS RAJONO ŠVEICARIJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA 2012-2014 METAMS

 

I. Bendrosios nuostatos

1. Korupcijos prevencijos programos (toliau-Programa) misija - šalinti prielaidas korupcijai Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinėje mokykloje atsirasti ir plisti. Programa grindžiama pasaulyje pripažintais principais: ilgalaikiškumu, nuoseklumu, prevencija, korupcijos atvejų išaiškinimu, visuomenės švietimu ir visuomenės parama.

2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002 m., Nr.57-2297;2003 m., Nr. 38-1728; 2008 m., Nr. 71-2700), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo" (Žin., 2002 m., Nr. 10-355; Nr. 60-2346), Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-942 ,,Dėl korupcijos prevencijos prevencijos sveikatos programos ptvirtinimo" (Žin., 2009 m., Nr. 139-6143, 2011 m., Nr. 129-6121).

3. Korupcija - Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos darbuotojo tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas ar priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui už atlikimą ar neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat įstaigos darbuotojo veiksmai ar neveikimas, siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas įstaigos darbuotojui turtinės ar kitokios asmeninės naudos už atlikimą ar neatlikimą veiksmų pagal asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas, darant šioje dalyje nurodytas veikas.

4. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra šios: kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jei jos padarytos teikiant viešąsias paslaugas, siekiant sau ar kitiems asmenims naudos - piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar išvaistymas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo ar nuslėpti ir užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

5. Kitos Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

6. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja mokyklos direktorė,  atsakinga už korupcijos prevenciją ir kontrolę.

II. Korupcijos pasireiškimo tikimybė

7. Veiklos sritys, kuriuose galimas korupcijos pasireiškimas:

7.1.  bendrasis ugdymas ir neformalusis švietimas;

7.2. PUPP vykdymas ir vertinimas;

7.3.viešieji pirkimai ir užsakymai;

7.4. administracinių teisės pažeidimų nustatymas, protokolų surašymas ir nuobaudų skyrimas.

III. Programos tikslas ir uždaviniai

8. Programos tikslas - užtikrinti skaidrią ir veiksmingą Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos ir jos darbuotojų veiklą,  išaiškinant galimas korupcijos pasireiškimo priežastis ir jas šalinant, įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones.

9. Programos uždaviniai:

9.1. nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinėje mokykloje, atskleisti jos priežastis ir sąlygas, imtis priemonių joms šalinti;

9.2. bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo prieinamumą ir kokybę;

9.3. užtikrinti visiems prieinamą informaciją apie bendrąjį ugdymą ir neformalųjį švietimą;

9.4. vykdant viešuosius pirkimus ir užsakymus, laikytis viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tinkamai parengti perkamų prekių, paslaugų ar darbų technines specifikacijas, nepažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo principo;

9.5. įgyvendinti neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principą;

9.6. vykdyti antikorupcinę kultūrą Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinėje mokykloje;

9.7. skatinti glaudesnį ir aktyvesnį Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos bendradarbiavimą su visuomene, ugdant visuomenės narių pilietinę sąmonę ir nepakantumą negerovėms;

9.8. užtikrinti tinkamą ir veiksmingą korupcijos prevencijos priemonių taikymą ir šios Programos priemonių įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę;

9.9. dalyvauti mokymuose įvairiuose dalykiniuose su STT  pareigūnais, Jonavos rajono savivaldybės Korupcijos prevencijos skyriaus darbuotojais, susitikimuose korupcijos prevencijos klausimais ir keičiantis turima informacija apie taikomas korupcijos prevencijos priemones ir jų veiksmingumą.

IV. Korupcijos atvejų ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas

10. Sudaryti sąlygas Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos darbuotojams pranešti mokyklos direktorei savo įtarimus dėl galimos įstaigos darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

11. Tirti ir analizuoti iš fizinių ir juridinių asmenų gaunamus skundus, prašymus, pareiškimus dėl galimų korupcijos atvejų, vertinti ir rengti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių ir jų įgyvendinimo plano tobulinimo.

12. Išaiškinus ar pasitvirtinus informacijai apie korupcijos faktą bei esant įtarimui dėl galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nedelsiant informuoti mokyklos direktorę nustatyta tvarka.

V. Programos įgyvendinimas

13. Programos uždaviniams įgyvendinti sudaromas korupcijos prevencijos priemonių planas, kuris nustato priemones, jų vykdymo terminus bei vykdytojus, ir yra neatskiriama šios programos dalis.

14. Šios Programos nuostatas privalo vykdyti visi Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos darbuotojai.

15. Programos įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę vykdo mokyklos direktorius, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę.

VI. Vertinimo kriterijai

16. Programos priemonių įgyvendinimas ir kontrolė vertinami pagal šiuos rodiklius:

16.1. atliktų korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimų skaičių;

16.2. asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, skaičių;

16.3. ištirtų pažeidimų, susijusių su korupcija, skaičių;

16.4. įvykdytų ir neįvykdytų korupcijos prevencijos priemonių skaičių;

16.5. priimtų pasiūlymų dėl korupcijos prevencijos skaičių;

16.7. visuomenės nuomonės pokytį.

VII. Baigiamosios nuostatos

17. Šia programa reikiama sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinėje mokykloje, užtikrinti korupcijos prevencijos vykdymą, padidinti visuomenės pasitikėjimą mokykla.

18. Korupcinė situacija vertinama ir korupcijos programos nuostatos bei jos vykdymo priemonių planas peržiūrimi kas treji metai. Esant būtinybei, programa gali būti papildoma.

Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo  2012-2014 m. priemonių planas

 

Eil.Nr.

Priemonė

Vykdytojas

Įvykdymo terminas

1

Supažindinti Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos darbuotojus su Korupcijos prevencijos programa

Direktorė

2012 m. III ketvirtis

2

Mokyklos interneto svetainėje skelbti Korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo 2012-2014 m. priemonių planą.

Asmuo, atsakingas už interneto svetainės pildymą

2012 m. rugsėjis

3

Mokyklos interneto svetainėje skelbti informaciją, kur turi kreiptis asmuo, susidūręs su korupcinio pobūdžio veika.

Asmuo, atsakingas už interneto svetainės pildymą

Nuolat

4

Nustatyti veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Direktorė

Kiekvienų metų IV ketvirtis

5

Pateikti mokyklos steigėjui atlikto korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimo medžiagą.

Direktorė

Kiekvienų metų IV ketvirtis

6

Užtikrinti privalomos informacijos teikimą apie bendrąjį ugdymą ir neformalųjį švietimą mokiniams ir jų tėvams

Direktorė

Pavaduotoja ugdymui, klasių auklėtojai

Nuolat

7

Vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus ir užsakymus, laikantis viešųjų pirkimo įstatymo ir įstaigos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimų.

Ūkvedė

Pagal poreikį

8

Sudaryti sąlygas darbuotojams, kitiems piliečiams, pranešti mokyklos administracijai savo įtarimus dėl galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

Direktorė

Nuolat

9

Reguliariai tirti skundus, pareiškimus, prašymus dėl galimų korupcijos atvejų ir vertinti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos

Direktorė

Gavus skundą, pareiškimą, prašymą ar pasiūlymą

10

Analizuoti galimus korupcijos atvejus

Direktorė

Pagal poreikį

11

Nustatyta tvarka informuoti įstaigos vadovą, gavus informaciją apie galimus korupcijos atvejus ar korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Visi mokyklos darbuotojai

Gavus informaciją

12

Bendradarbiauti su pareigūnais korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais.

 

Direktorė

 

Esant būtinybei

13

Organizuoti darbuotojų susitikimus su Jonavos rajono savivaldybės Korupcijos prevencijos skyriaus darbuotojais, STT ir kitų valstybės institucijų, vykdančių korupcijos prevenciją, pareigūnais.

Direktorė

 

Ne rečiau kaip 1 kartą per metus

14

Koordinuoti ir kontroliuoti įtaigos korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą

Direktorė

 

Nuolat